- svečias
- 2 svẽčias, -ià adj. (4) Š, DŽ, KŽ; I 1. ne gimtinis, toliau esantis, svetimas (apie vietą, kraštą): Tai svečiõs šalies medis J. Iš svečiõs šalies atvažiavo svetys J. Iš svečiõs šalies parvažiavo J.Jabl(Als). Kaimo seselės vainikėlį nupynė, svečių broleliai laukeliu palydėjo Niem19. Šerk, šerk, tėveli, bėrą žirgelį, josva svečių šalelę LB19. Jauniejie berneliai, širmi žirgeliai, – tai išleis sesutę svečių šalelėn NS929. Ne taip yra su svečiõs šalies skaitytojais LTI550(Jn). Vašką tankiai leido į svečią šalį S.Dauk. Jis aiškiai numano skirtumą tarp gimtojo krašto ir svečios šalies oro Vd. [Pirklys] plauk į svečias šalis, ieško perlų, auksų ir kitų brangių tavorų P. Kai jau nuteksiu sveton šalelėn, nebūsiu graži, anei raudona TDrV45(Ob). Paviliojo mane jauną į svẽčią šalelę JV1065. ║ ne gimtasis (apie kalbą): Rašte savo turite atskirti, kur tikrojo žemaičio žodžiai ir pagirti, kur iš svečių liežuvių pas mūsų priklydo A1884,19. | Kas rašo liežuviu svečiu, kurio dvasios nesupranta, tas samsto vandenį rėčiu, o su kapliu medžius ranto D.Pošk. ║ kitų išpažįstamas, garbinamas: Lenkiamės stabams svetíesiems NdŽ. Garbinimas svečių dievų, būrimas, žynavimas WP21. ║ svetur pagamintas: [Moterys] gėda būt sau turėjusios svečios drobės nuometą sau ant galva vyturti S.Dauk. 2. ne iš saviškių, svetimi: Mano nėr nieko an kapinių – visi svetì Pst. Tą svetìms [žmonėms] padėk Grdm. Kitos sesers su savo bernyčiais, o aš viena su svečiu bernyčiu KlvD107. Kai aš šokau su svečiu berneliu, mane jauną į šaleles blaškė LTR(Jrb). Svečios moters tu nepageisk KlG161.
Dictionary of the Lithuanian Language.